Rangai pražudo lėktuvus, dangoraižius ir idėjas

Noriu pasisakyti prieš rangų etiką. Viktor Uspaskich prieš kurį laiką paklaustas apie įtemptus santykius su Prezidente TV3 žurnalistams aiškino, kad nerodo iniciatyvos nes, “yra etika elementari. Net rankos neturi žemesnio rango valdininkas, atstovas, paduoti aukštesnio rango.”  Dėl būtent tokios rangų etikos įvyksta katastrofos.  Dėl rangų etikos paplitimo Lietuvos viešajame sektoriuje stokojame geresnių rezultatų.

Pirma, apie katastrofas. Tyrėjai nustatė, kad vienu metu Korėjos lėktuvų dažno dūžimo priežastis buvo galios distancija tarp kartu orlaivio kabinoje sėdėjusių pilotų. Hierarchiškoje Korėjos visuomenėje išugdyti pilotai nesugebėdavo kapitonui suprantamai išsakyti susirūpinimo dėl skrydžio problemų dėl jo aukštesnio rango. Tas pats teginys, priklausomai nuo pokalbio dalyvių tarpusavio padėties, korėjietiškai gali būti pasakomas daugeliu skirtingų būdų.

Pavyzdžiui, net “valgyk” gali būti pasakomas keturiais būdais. Aukštesniam už save sakoma “čop su sei ou”. Sau lygiam – “čop sei ou”. Jaunesniam už save – “mogou jou”. O šuniui ar katei  – “mogo”. Net esant didžiulei įtamptai pilotai nedrįsdavo kapitonui išrėkti apie grėsmę. “Korean Air” išvengė katastrofų tiesiog išlaisvindamos pilotų kalbą nuo rangų etikos. Pavedė kalbėtis tik angliškai.

Korėjos visuomenėje galios distancija yra beveik trečdaliu didesnė nei Lietuvoje pagal Geert Hofstede siūlomą darbovietėse taikyti organizacinės kultūros modelį. Tačiau Lietuva toli gražu nėra mažiausios galios distancijos šalis. Tyrėjo Maik Huettinger duomenimis, Lietuvoje galios distancija yra beveik keturis kartus didesnė nei Austrijoje, išsiskiriančioje pasaulyje mažiausia galios distancija.

Populiarus rašytojas verslo temomis Tom Peters daro prielaidą, kad rangų barjerai sutrukdė užkirsti kelią išpuoliui prieš Pasaulio prekybos centro dangoraižius 2001 m. rugsėjo 11 d. Rugsėjo 9 d. Merilendo policininkas sustabdė vieną iš teroristų už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tačiau policininko duomenų bazė nebuvo sujungta su CŽV duomenų baze. Kalbama, kad CŽV iš aukšto žiūri net į FTB. Ką jau kalbėti apie kaimo policininką? Jei policininkas būtų žinojęs, kad jo sulaikytas vyrukas yra CŽV stebimųjų sąraše…

Antra, kaip tokia viešai skelbiama rangų etika veikia Lietuvos valstybės tarnautojus? Žmonių skirstymo rangais seniai atsisakė pažangiausios bendrovės, nes geros idėjos gimsta žmonių galvose anaiptol ne pagal rangą. Niekas ten net nesitiki, kad vadovai taps novatoriais. Iš vadovų tikimasi, kad jie pasitelks kitų žmonių nuomones augimui pasiekti. Mano galva, pono Uspaskich aiškinimas, kad yra kažkokie rangai ir kad žemesnio rango asmenys neištiesia rankos pirmi yra gniuždantis iniciatyvą.

Ir taip jau neseniai Vilniuje Europos socialinio fondo agentūros surengtoje diskusijoje apie kokybės vadybą viešajame sektoriuje buvo neramiai žvilgčiojama į “viršunes”. Daugelis buvo susirūpinę, ar viešojo sektoriaus organizacijų lyderiai susidomės kokybės vadyba, ar leis darbuotojams patiems tobulinti ir perkurti savo darbą siekiant geresnių rezultatų?

Juk jei nepaisytume rangų tai puikiausių idėjų mums galėtų pasiūlyti… kad ir studentai. Tą įrodinėja Visorių Informacinių Technologijų parkas tapęs  Demola tinklo nariu. Demola metodas padeda įmonėms pasitelkti studentus inovacijoms kurti. Pagal šį metodą Suomijos Tamperės miesto savivaldybė rado, kaip sutaupyti šilumos. Suomiai leido studentams dirbti su dviejuose pastatuose instaliuota energijos suvartojimo ir valdymo įranga. Studentai kartu su profesionalais sugalvojo, kaip įspūdingai vizualizuoti šilumos energijos sunaudojimą. Vizualizavimas paskatino žmones šilumą taupyti.

Tuo tarpu Lietuvoje studentai su verslininkais jau sukūrė patogesnius elektroninius bilietus. Pirmą kartą Europoje elektroniniai bilietai įkeliami į studentų pažymėjimus. Eini į koncertą ir nereikia išsispausdinti bilieto – jis jau tavo studento pažymėjime. Tikiu, studentai lengvai gali ir šildymą Lietuvoje atpiginti, jei tik paklausime jų, kaip? Ir jei  tik  neaiškinsime apie rangus, gerbsime jų nuomonę ir skatinsime ją reikšti.

Ir jei patys  išdrįsime viešai nežinoti, kaip lenkų kardinolas Voityla, kai vos išrinktas popiežium  išėjo į balkoną prieš kelių tūkstančių žmonių minią. Ten daugumą sudarė italai. Italai buvo įpratę, kad Šventuoju Tėvu dažniausiai išrenkamas jų tautietis, o čia – lenkas. Jonas Paulius II tarė į mikrofoną: “Nežinau, ką dabar turiu daryti. Esu jums svetimas. Atvykau iš tolimos Šiaurės šalies. Be to, užmiršau, kokia dabar turėtų būti apeigų seka.

Paskelbta Rytis / Pažymėta .

Comments are closed.