LNK žinios nėra skaidrios

Teismas galutinai atmetė LNK žinių tarnybos įtarimus dėl VTEK pareigūno veiksmų. Tačiau kaltinimais žongliravę žurnalistai nenori nei paskelbti apie teismo sprendimą, nei paneigti įtarimus, kad jie patys galėjo padėti nusikaltimui.

 

LNK naujienų tarnyba parengė, anonsavo ir skelbė du pasakojimus apie  mane, kaip apie „neetišką“ pareigūną. Vienas iš anonsų skambėjo: “VTEK bręsta skandalas. Svetimą etiką sergsti, o savą pamiršta. Kaip Rytis Juozapavičius vienu metu ir vertino valdininkų etiką ir jiems dirbo” (LNK, 2012 m. sausio 8 d.).

 

Pasakojime  teigiama: “Aiškėja, kad gaudamas pinigus iš ministerijų Juozapavičius sprendė dėl žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko ir Ūkio ministro Dainiaus Kreivio etikos. (…)  Etikos komisija tvirtina, kad valdininkai turi nepainioti viešųjų ir privačių interesų, bet net nekelti abejonių, kad jie galėjo tai padaryti. Seimo nariai sako, kad tas pats principas galioja ir patiems Komisijos nariams.”

 

VTEK pareigūnų nešališkumą gali įvertinti tik teismas. Todėl man labai pasisekė, kad LNK įtarimus dėl mano šališkumo p. Dainiaus Kreivio byloje, p. Kreivio advokatai pateikė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

 

Teisėjų kolegija neseniai priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį šioje byloje. Ten atmetami LNK ir p. Kreivio advokatų įtarimai dėl mano interesų:

 

Pareiškėjo argumentai, kad komisijos narys R. Juozapavičius buvęs šališkas, yra neįrodyti. Jo privatų interesą pareiškėjas grindžia aplinkybe, kad R. Juozapavičius yra rengęs mokymus Ūkio ministerijos darbuotojams, gavęs už tai pajamų. Teisėjų kolegija šią aplinkybę vertina kaip labai nutolusią nuo R. Juozapavičiaus atliekamų pareigų VTEK ir neturinčią įtakos konkretaus ginčijamo sprendimo priėmimui tiek subjektyviuoju, jo kaip komisijos nario, požiūriu, tiek objektyviuoju, viešosios nuomonės, aspektu.

 

Susipažinęs su teismo nutartim, telefonu  kalbėjausi su tiek LNK naujienų tarnybos vadovu p. Rolandu Agintu, tiek su pasakojimą apie mane rengusiu žurnalistu p. Donatu Stundžiu  prašydamas atkreiptį dėmesį į faktą, kad LVAT atsakė į jų viešai man mestą kaltinimą dėl „neetiško elgesio“. Jie abu atsisakė toliau domėtis šia tema. Ponas Agintas pasiūlė kreiptis į „vadovybę“.

 

LNK žurnalistų teiginys apie mane „gaudamas pinigus iš ministerijų Juozapavičius sprendė dėl žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko ir Ūkio ministro Dainiaus Kreivio etikos“ rėmėsi ir tikrais faktais. Didžiąją dalį mano pajamų sudaro uždarbis, kurį gaunu talkindamas keliasdešimčiai organizacijų įvairiuose mokymuose. Vienos iš tų mokymų bendrovių organizuotą ir mano vestą seminarą  klausė, mano žiniomis, keturios Ūkio ministerijos tarnautojos ir keliasdešimt Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojų.

 

Mano akimis, interesų konfliktas būtų kilęs, jei būčiau pats mokęs nors vieną tarnautoją, kurio elgesį vertinau. Tačiau tokio nėra nei vieno. Neturiu jokių sutarčių nei su p. Kreiviu, nei su p. Macijausku, nei su jokia jų vadovaujama organizacija. Nesu šių ponų niekada matęs jokiame seminare.

 

Kiek man pavyksta suprasti  LNK žurnalistų  mąstymą, į „interesų konfliktą“ gali patekti bet kuris valstybės tarnautojas, jei jį galima per vieną, du ar tris (ar …daugiau?) asmenis netiesiogiai susieti su žmogum, dėl kurio jis priima sprendimą.

 

Turint galvoje, kad interesų konfliktus gali kelti ir valstybės tarnautojo artimieji, tai absoliuti dauguma Lietuvos valstybės tarnautojų, pagal LNK žurnalistų logiką, galėtų būti laikomi pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą?

 

Pavyzdžiui, jei mokesčių inspektorė nurodytų LNK žurnalistui papildyti pajamų deklaraciją, o jos sutuoktinis dirba bendrovėje, kuri reklamuojasi per LNK… ar čia jau tos inspektorės interesų konfliktas?

 

Kaip dirbantis su individualios veikos vykdymo pažyma esu teikęs paslaugų (ir jas deklaravęs) tokioms organizacijoms kaip VU Santariškių klinikos ir Omnitel. Tikiu, kad didelė dalis mano darbo VTEK metu vertintų VTEK klienų galėjo būti Omnitel abonentai arba atlikti kokį sveikatos tyrimą Santariškių klinikose. Ponai Stundys ir Agintas turėtų pranešti, kad ir tose bylose „elgiausi neetiškai“.

 

Tačiau kodėl LNK naujienų tarnyba taip plačiai aiškinanti „interesų konfliktą“ susidomėjo būtent p. Kreivio byla? Mano akimis, šį pasakojimą galėjo inicijuoti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas p. Žydrūnas Plytnikas, kurio elgesį aš turėjau vertinti kaip tik tuo metu, kai LNK iškėlėte abejonių dėl mano paties etikos.

 

Ponas Plytnikas oficialiai skelbia, kad aš negalėjau vertinti jo veiklos, nes jo vadovaujama VPT buvo pavaldi Ūkio ministerijai jo bylos nagrinėjimo VTEK metu.

 

Žurnalistas p. Artūras Račas tikrindamas jam p. Plytniko pateiktus duomenis apie mane paklausė manęs apie mano sutartis su Ūkio ministerija. Atsakydamas, jog sutarčių neturiu, iš p. Račo sužinojau apie man p. Plytniko metamus įtarimus gerokai iki LNK transliacijų.

 

Turiu pagrindo manyti, kad p. Plytnikui buvo atskleista apie mano poziciją  jo byloje. Kaip VTEK narys laikiausi nuomonės, kad p. Plytnikas pateko į tikrą interesų konfliktą. Spėlioju, kad  žinodamas tokią mano nuostatą p. Plytnikas galėjo siekti paveikti mane.

 

Įtardamas, jog esu užsipultas savo kliento p. Plytniko, nebegalėjau laikyti savęs nešališku jo byloje ir nuo jos nusišalinau. VTEK nebeturėjo kvorumo priimti sprendimo toje byloje. VPT vadovo elgesys liko neįvertintas.

 

Puikiai suvokdamas žurnalisto informacijos šaltinio paslapties svarbą vis vien noriu LNK žurnalistų p. Studžio ir p. Aginto paklausti, ar jų šaltinis buvo p. Plytnikas? Kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą gali būti pripažįstamas kriminaliniu nusikaltimu pagal Baudžiamąjį kodeksą. Netikiu, kad žurnalistam suteikta teisė padėti nusikalsti. Gaila, kad jie nenori pasikalbėti…

Paskelbta Rytis.

Comments are closed.