Klausimai iš peties

Geriausi mokytojai, lyderiai ir konsultantai pasitelkia klausimus kito žmogaus supratimo proveržiui paskatinti. Tūkstantmetėje Zen tradicijoje randame daug liudijimų apie dialogo panaudojimą žmogaus požiūriui keisti. Dažnai tą pokyčio kibirkštį sukelia būtent netikėti klausimai. Štai, pavyzdžiui, kaip su smalsiu protu tvarkėsi vienas Korėjos budizmo lyderių Zen Meistras Man Gongas (Mang Gong,1872 -1946). Kartą mokinys jo pasiteiravo:

–       Kur yra Budos Dharma?

–       Tiesiai priešais tave.

Mokinys suabejojo:

–       Sakote „priešais tave“, bet aš negaliu jos pamatyti.

–       Tu turi „aš“, todėl negali matyti.

–       O ar Jūs matote? – paklausė mokinys.

Man Gongas atsakė:

–       Jei sukuri „aš“, negali matyti. Tačiau, jei sukuri „tu“, tuomet dar sunkiau pamatyti.

Jei neturiu nei „aš“, nei „tu“, – tai kas tuomet kalba?

Girdėdamas tai mokinys akimirksniu nušvito.

Dauguma populiarių istorijų apie Zen yra dialogai, kur vienas žmogus geranoriškai stengiasi atkreipti kito dėmesį į esmę ieškodamas tam tinkamos akimirkos. Girdėjau pasakojant bent keletą atvejų, kaip tarptautinės Kwan Um Zen mokyklos įkūrėjas Zen Meistas Sung Sanas (Seung Sahn, 1927 – 2004) atvėrė mokinių protą tiesmukišku klausimu.

Vienas mokinys mėgdavo perskaitęs knygoje kokią sudėtingesnę mintį eiti pas Sung Saną paaiškinimų. Sykį aptikęs kažką sau nesuprantamo „Deimantinėje sūtroje“ pasiprašė pokalbio vildamasis gauti komentarų kaip visada. Ilgai aiškino, kaip perskaityta mintis, jo manymu, galėtų būti interpretuojama, kaip tai galima suprasti kitų budistinių tekstų kontekste, kol galop pasiteiravo mokytojo nuomonės. Šis pasitikslino:

–       Ar gali man dar kartą tą mintį pacituoti?

Mokinys suradęs reikiamą vietą pradėjo balsu skaityti vedžiodamas pirštą. Staiga Sung Sanas griebė ir užvertė knygą suspausdamas mokinio smilių. Tas sutrikęs pakėlė akis. Mokytojas palinko į jį bei žvelgdamas tiesiai į akis pareikalavo skaidrumo:

–       Kas tu esi?! Atsakyk man tučtuojau!!!

Mokinys staiga susivokė. Vėliau pats tapęs Zen meistru Su Bongu (Su Bong, 1943 -1994) jis pasakodavo apie šią akimirką, kaip apie vieną svarbesnių savo kelio posūkių, po kurio jis apskritai kurį laiką liovėsi skaitęs apie Zen. Beje, jis vadovavo Vilniaus Zen Centro atidarymo ceremonijai Rukeliškių gatvėje 1993 m.

Kiekvienas mūsų, nuoširdžiai norėdamas padėti kitam, galime suformuluoti klausimą, sukeliantį savotišką žaibo išlydį prote. Pavyzdžiui, garsusis knygų apie lyderystę autorius Styvenas Kavis (Stephen R. Covey, 1932 – 2012) pateikia istoriją apie pjūvio idėją, kilusią Tampos nespecializuotos ligoninės Floridos valstijoje Normano prieskydinių liaukų Klinikų vadovui dr. Džimui Normanui (Jim Norman).

Savo kaip chirurgo karjeros pradžioje Normanas specializavosi endokrininės sistemos srityje ir operavo kaip visi. Kartą jis pasiskundė savo tėvui, automobilių pardavėjui, kad prieskydinių liaukų operacijos labai sunkios:

–       Tai mažai liaukutei pašalinti reikia padaryti 15–20 centimetrų pjūvį. Tą darydami susiduriame su daugybe pavojų, reikia daug drenuoti žaizdą, kakle yra daug kitų organų – miego arterija, nervai, todėl galimos įvairios komplikacijos, – pavargusiu balsu aiškino sūnus.

–       Tai kodėl nesistengiate, kad tas pjūvis būtų mažesnis? – netikėtai paklausė tėvas.

Štai tada Normanui ir kilo mintis pabandyti pjauti trumpesnį pjūvį. Ilgainiui jo atrasta ir ištobulinta nedidelio pjūvio kaklo apačioje technika paplito taip plačiai, kad net ir šių eilučių autoriaus skydliaukė pašalinta būtent taip, – liko tik kokių 7 cm randas.

Paskelbta Rytis.

Comments are closed.