Kaip pagerinti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją ?

Penkerius metus tarnavau VTEK daugiausia laiko skirdamas  valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veiklos vertinimui. Nors kiekvienas sprendimas, kurį priimant man teko dalyvauti, atrodė teisingas – tik miglotai nutuokiu, kokia konkreti tų sprendimų nauda? Kiek tie sprendimai iš tikrųjų paveikė tuos kelis šimtus žmonių, kurių elgesį vertinom? Žurnalo „Veidas“ apklaustų 120 viešojo sektoriaus vadovų sudarytame geriausių valstybės institucijų sąraše VTEK patenka tik į penktąją dešimtį. (1) Su dalimi savo klientų susitikome teismuose ir matėme jų įsitikinimą savo teisumu. Dažnas jų grubiu bendravimu yra pravirkdęs ne vieną VTEK sekretoriato tyrėją, rinkusią medžiagą jo bylai. Kas gali pasakyti, kad padėjome jiems tapti geresniais tarnautojais ir kiek dėl jų elgesio įvertinimo sustiprėjo visuomenės pasitikėjimas valstybine tarnyba? Čia pateikiu savo subjektyvią nuomonę, ką ši Komisija, kaip viena iš Lietuvos Respublikos antikorupcinių institucijų, galėtų daryti siekdama didesnio veiklos efektyvumo.

Svarbiausias dalykas, ką šiandien VTEK galėtų padaryti siekdama geresnės Lietuvos valstybės tarnybos, imtis nuoseklios organizacijos vadybos. Vienas valdymo mokslo patriarchų, Peter F. Drucker, nurodo, kad „valdymas, vadyba turi rūpintis viskuo ir atsakyti už viską, kas turi įtakos institucijos veiklos efektyvumui ir jos rezultatams, nesvarbu, kur tai būtų – jos viduje ar išorėje, ir nepriklausomai nuo to, ar gali tai institucija kontroliuoti ar negali.“(2) VTEK reali vadyba prasidėtų, vos tik ši institucija imtųsi aiškiau apibrėžti, kas yra jos veiklos efektyvumas ir jos rezultatai?

Kaip ir daugelis Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų, paklausta apie veiklos efektyvumą ir rezultatus, VTEK pateikia kiekybinius duomenis, – tyrimų, mokymų bei konsultacijų skaičiai.  2011 m. veiklos ataskaitoje Komisija pažymi, kad pernai atliktų tyrimų dėl galimų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) pažeidimų skaičius jau kelerius metus nedaug skiriasi. Per visą 15 metų Komisijos darbo praktiką tiriami vis tie patys dalykai: daugiau nei pusę visų tyrimų sudaro prievolės vengti interesų konflikto ir pareigos tinkamai nusišalinti nevykdymas. Antroje vietoje – apie 20 proc. tyrimų – prievolių nesinaudoti tarnybine nuosavybe ir pareigomis nepaisymas.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (toliau – VTEK įstatymas) nurodo Komisijai prievolę prižiūrėti, kaip įgyvendinami Įstatymas bei kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai bei teikti rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo. O minėtuoju Įstatymu „siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (kursyvas – R.J.)Paprastai tariant, Komisija pasamdyta korupcijai sumažinti ar bent neleisti augti.

Nežinau jokių duomenų, kiek efektyviai Komisija tai daro. Transparency International Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrimų duomenimis, Lietuvos KSI 2011 m. yra toks pat, kaip ir 2001 m.,- 4,8. (3) Bendrai šalies korupcijos suvokimo situacijai toli iki 10 balų, kurie reiškia absoliučiai skaidrią šalį. VTEK veiklos vertinimo kriterijų stoka buvo akivaizdi ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje 2012 m. gegužę vertinant VTEK ataskaitą. Mano akimis, nei vienas iš posėdyje dalyvavusių Seimo narių nesuprato, ar atsiskaitanti institucija pernai dirbo geriau nei užpernai ar prasčiau. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pokalbyje su Komisijos nariais 2012 m. sausio mėnesį tvirtino, kad nepaisant ilgų veiklos metų „komisija taip ir nerado savo vietos“.

Šiandien Komisija vykdo 2010 – 2012 metų strateginį veiklos planą, kuriame iškeltas tikslas „formuoti ir užtikrinti tarnybinės etikos (elgesio) normų laikymosi valstybinėje tarnyboje bei skaidraus poveikio teisės aktų leidybai politiką.“  Komisijos strateginiam tikslui įgyvendinti suformuoti šie uždaviniai ir priemonės:

„1. Vykdyti tarnybinės etikos normų pažeidimų prevenciją (teikiant metodinę pagalbą dėl tarnybinės etikos (elgesio) normų; atliekant analizes ir (ar) teikiant rekomendacijas dėl tarnybinės etikos (elgesio) normų).

2. Tirti tarnybinės etikos normų pažeidimus (priimant sprendimus atliktų tarnybinės etikos (elgesio) normų pažeidimų tyrimų pagrindu).

3. Užtikrinti ir tobulinti privačių interesų deklaravimo procesą (tvarkant Komisijai pateiktų privačių interesų deklaracijų duomenis; stebint privačių interesų deklaravimo procesą bei tikrinant deklaracijas).

4. Vykdyti lobistinės veiklos kontrolę (tikrinant lobistų veiklos ataskaitas).” (4)

Deja, nei vienas iš šių „uždavinių ir priemonių“ nėra išreikštas kokiais nors konkrečiais efektyvumą liudijančiais rodikliais. Juk ir kiemsargiui uždavinys „kasti sniegą nuo šaligatvio“ skiriasi nuo uždavinio „iki septintos ryto kasdien padaryti šaligatvį visiškai patogiu ir saugiu eiti vaikams, vyresniems kaip trejų metų“. Galima ginčytis, kodėl būtent tokie uždaviniai VTEK iškelti, bet sutinku, jog pažeidimų prevencija yra svarbiausia priemonė korupcijai užkardyti. Pabandykime įvertinti, kiek kiekvienas iš VTEK uždavinių padeda pamatuojamai užkirsti kelią piktnaudžiavimams valstybinėje tarnyboje.

1. „Vykdyti tarnybinės etikos normų pažeidimų prevenciją.“ Prevencija konsultacijomis ir mokymais turi kurti pamatuojamą viešojo sektoriaus kultūros pokytį. Valstybinę tarnybą be jokių pažeidimų galima sukurti žinant, kaip pažeidimų nedaryti, ir norint elgtis pavyzdingai.

Tarnybinės etikos normų žinojimą nėra sudėtinga reguliariai matuoti kiekvienoje viešojo sektoriaus institucijoje rengiant atsitiktinai atrinktų dešimties procentų darbuotojų egzaminus. Jau šiandien VTEK turi tokių puikiai parengtų testų. (5) Tikslas „pasiekti, kad 90 proc. kiekvienos viešojo sektoriaus įstaigos 10 proc. atsitiktinai atrinktų darbuotojų išlaikytų egzaminą gaudami už jį ne mažiau 9 balų“ leistų pamatyti, kiek efektyviai VTEK moko.  Tačiau vien šio rodiklio negana norint geriau suprasti kuriamą tarnautojų elgesio pokytį.

Garsi mokymų kompanija McKinsey pažymi, kad kasmet pasaulyje išleidžiama apie šimtą milijardų dolerių įvairiems darbuotojų mokymams, bet tik ketvirtadalis McKinsey apklausos respondentų konstatuoja, jog mokymai ženkliai pagerino jų veiklą. Dauguma organizacijų net nesivargina bandyti apskaičiuoti investicijų į mokymus grąžą. (6) Anot McKinsey ekspertų, norint pagerinti mokymų efektyvumą, būtina labiau susitelkti į tai, kas vyksta darbovietėje prieš mokymus ir po mokymų, – svarbiausia yra angažuoti darbuotojus mokymams įtraukiant juos į procesą nustatant, kokių konkrečių pokyčių organizacijai reikia ir kodėl?

Lygiai taip pat jei norime nepriekaištingo Lietuvos tarnautojų elgesio, neužtenka kalbėti apie įstatymų išmanymą. Žmonės dar turi norėti jų laikytis. Noro nebus be skrupulingos dorų žmonių atrankos į valstybės tarnybą ir be pakankamo jų atlyginimo bei nepiniginio motyvavimo. Netikiu, kad tokį norą galima sužadinti tik bauginant.

Mano akimis, Komisija privalo ryžtis gilintis ir į klausimą, kaip paskatinti tarnautojus norėti laikytis Įstatymo? Lig šiol vienintelė VTEK idėja apie poveikį tarnautojams yra „bausti, kad žinotų“.

 „Verslo žinių“ surengtoje Personalo valdymo specialistų konferencijoje 2012 m. birželį daugelis pelningiausių šalies bendrovių specialisčių diskusijose kėlė klausimą „Kaip išlaikyti darbo vietoje geriausius darbuotojus?“. Patyrusios personalo valdymo specialistės dalinosi patirtimi, kad šiandien darbuotoją didesniu piniginiu atlygiu gali motyvuoti geriau dirbti tik mėnesį kitą. Jos svarstė, kaip leisti darbuotojams motyvuoti save pasiekiant rezultatų bei save ugdant. Panašu, kad ir biudžetinių organizacijų lyderiai turėtų prisiimti atsakomybę už savo darbuotojų visapusį ugdymą, siekiant juos motyvuoti dirbti geriau. VTEK imdamasi misijos padėti valstybinėje tarnyboje dirbantiems pelnyti didesnį visuomenės pasitikėjimą turėtų rūpintis ne tik jų žiniomis, bet ir noru tą pasitikėjimą kurti.

Kurdama pasitikėjimą VTEK galėtų siekti sinergiško bendradarbiavimo su vadinamaisiais „atitikties pareigūnais“ (angl. compliance officers). Gera politine valia 2011 m. ministerijose ir joms atskaitingose institucijose buvo paskirti asmenys, atsakingi už Įstatymo nuostatų pažeidimų prevenciją. Jie galėtų tapti, vaizdžiai tariant, Komisijos „čiuptuvėliais“ kiekvienoje biudžetinėje organizacijoje. Tada būtų įmanoma kryptingai siekti ne tik didinti žinias, bet ir, – bendradarbiaujant su organizacijų vadovais, – puoselėti tarnautojų norą elgtis kuo patikimiau.

Komisija galėtų ugdyti tarnautojus kūrybiškiau. Juk nebūtina prasižengusį žmogų iškart tik bausti siekiant paveikti jo elgesį. Pavyzdžiui, UPS atstovybės „Skubios siuntos“ direktoriaus pavaduotoja Jūratė Stanišauskienė pasakoja, kaip privati bendrovė padėjo vienam naujam kurjeriui išmokti laikytis kelių eismo taisyklių. Gavę pranešimą apie tai kad šis vairuotojas dideliu greičiu lenkia mašinas autostradoje iš dešinės UPS vadovai pasiūlė jam… parengti pranešimą kolegoms apie būtinybę laikytis kelių eismo taisyklių. Kurjeris parengė puikų pranešimą ir jau metai vairuoja pavyzdingai.

STT jau tradiciškai atlieka „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ tyrimą, kuriame apklausiami ir valstybės tarnautojai. (7) Galima tokiame tyrime pateikti su sociologais aptartą klausimą, padedantį matuoti ir tarnautojų norą pelnyti didesnį visuomenės pasitikėjimą. Tada įgytume abu rodiklius VTEK vykdomos prevencijos efektyvumui suvokti: tiek tarnautojų žinių apie elgesio normas, tiek jų noro laikytis normų įvertinimą.

2. „Tirti tarnybinės etikos normų pažeidimus.“ Tai daugiausia visuomenės dėmesio sulaukianti veikla, tačiau VTEK ja taip pat privalo spręsti konkrečias korupcijos ir gero valdymo problemas.

Iš pokalbių su kolegomis susidariau įspūdį, jog Komisija tik stengiasi priimti tokius sprendimus, kuriuos būtų galima apginti teisme. Tuo tarpu, Konkurencijos tarnybos vadovas Šarūnas Keserauskas kalbėdamas apie savo organizacijos teismuose laimėtų ir pralaimėtų bylų santykį pažymi: „Jei kas nors laimi 100%, galbūt tai reiškia, kad imamasi tik visai nekontroversiškų, paprastų tyrimų. O tai nebūtinai tie, kurie naudingiausi vartotojams.“ (8)

VTEK tyrimai daugiausia reaguoja į jau įvykusius pažeidimus, ir, nesistengia užbėgti įvykiams už akių. Deja, VTEK, skirtingai nuo Konkurencijos tarybos, negali rinktis kurių atvejų tirti ir yra užversta mažareikšmės svarbos kerštautojų skundais. VTEK turėtų turėti įstatyminę teisę atsisakyti tirti mažareikšmiškus dalykus. Siūlyčiau pakeisti VTEK įstatymą ir suteikti Komisijai laisvę rinktis, ką tirti, kaip ir Konkurencijos tarybai. Komisijos prievolė tirti visus skundus tik duoda pagrindą kalboms apie pilnaties įtaką žmonėms.

VTEK taip pat reikia suteikti daugiau galių taikyti platesnį poveikio priemonių spektrą tarnautojams, nei šiandien turimi. Dabar, pagal VTEK įstatymą, vertindama asmens veiklą pagal savo kompetenciją Komisija iš esmės gali tik pripažinti asmenį pažeidus Įstatymą, jo nepažeidus, nutraukti tyrimą ir teikti rekomendacijas.  Tikiu, kad Komisiją, pavyzdžiui, verta įgalinti skiriant teisę teikti tarnautojams premijas už pavyzdingą Įstatymo laikymąsi, nes valstybinėje tarnyboje piniginis atlygis vis dar labai svarbu.

Svarbiausia – kokia turėtų būti Komisijos tyrimų bendra kryptis? Nors Komisijoje dirba žmonių, tikinčių, kad VTEK tyrimai veikia tarnautojus, labai abejoju, ar tikrai tai juos labai veikia. Tarnautojus labiau veikia jų veiklos skaidrumo faktas. Tai iliustruoja antikorupcijos eksperto iš Čilės Daniel Kaufmann pranešime Transparency International vasaros mokykloje M. Riomerio universitete pateikti „Voko testo“ tyrimų su įvairiomis auditorijomis rezultatai.

Įsivaizduokite situaciją: padirbėję iki vėlumos savo darbovietėje ir susiruošę namo biuro požeminiame garaže prieš sėsdami į automobilį ant grindinio atrandate voką su 2000 eurų. Ką rinktumėtės:  a) nunešti voką kontoros budėtojui, kad šis ieškotų, kam priklauso radinys, b) pasiimti voką su savimi pagalvoti namie ir grįžti su sprendimu rytojaus rytą, c) pasilikti sau? Jei aišku, kad žmogaus su radiniu niekas nestebi, tai įvairių auditorijų pasirinkimai visame pasaulyje pasiskirsto taip: a) 33 proc., b) 50 proc., c) 17 proc. Jei pakeičiame situacijos aprašą detale, kad požeminiame garaže radybas stebi vaizdo kameros, atsakymai keičiasi: a) 74 proc., b) 22 proc., c) 4 proc. Tad VTEK tyrimai turėtų padėti, visų pirma, skaidrinti valstybinę tarnybą.

Tokiu atveju Komisija turėtų inicijuoti kuo daugiau tyrimų praskaidrinti apleistas piktnaudžiavimo sritis. Pavyzdžiui, – kova prieš kronizmą (draugų protegavimą). Tiesą sakant, Lietuvoje šį terminą aptikau tik Jolantos Palidauskaitės monografijoje „Etika valstybės tarnyboje“, – ar girdėjote, kad jį vartotų kas nors iš už korupcijos kontrolę atsakingų pareigūnų? Prognozuoju,  kad šiame šimtmetyje Lietuvoje tarnautojai dažniau proteguos ne gimines, bet bičiulius.

Juk didelę žalą Lietuvai daro korumpuoti viešieji pirkimai, kur neretai korupcija pasireiškia kaip kronizmas ir klientelizmas (atsilyginimas patronuojančiam asmeniui už naudingą globą). (9) VTEK tyrimai galėtų čia pasitarnauti. Tačiau reikia pažymėti, kad juos galima pradėti tik sukūrus stebėsenos sistemą ir pranešimo mechanizmą, kuriame pranešusiam asmeniui numatyta ir apsauga nuo galimo susidorojimo. Komisija bei „atitikties pareigūnai“ turi įgyti didesnį visuomenės pasitikėjimą rinkti perspėjimams apie galimus pažeidimus net iš pačių nedrąsiausių piliečių, – ir taip užbėgti pačioms rimčiausioms korupcijos problemoms už akių.

Kitą vertus, Komisija turėtų daugiau galvoti apie tai, kaip iš tikrųjų jos tyrimai veikia žmones. Esu ne sykį pastebėjęs, kad VTEK klientai gali susilaukti šiurkštaus elgesio: kategoriškai kaltinančių klausimų, pakelto tono, moralizavimo. VTEK pati turėtų stengtis labiau tarnauti asmenims, kurių elgesį vertina. Ką Komisijos klientai mano apie savo patirtį VTEK, galima matuoti anketine apklausa po jų veiklos įvertinimo.

Verta siekti klientų apklausų rodiklių, bylojančių, kad jie laiko vertinimą teisingu ir neturi pagrindo aklai vertintojų neapykantai. Mano akimis, Komisijos nariai ir darbuotojai neretai stokoja įgūdžių, kaip bendrauti su klientais dar labiau jų neaudrinant. Komisija galėtų sukurti Klientų aptarnavimo standartą, kuriame rekomenduojamas tinkamas elgesys jautriose situacijose. Pavyzdžiui, įmonės reguliariai rengia personalo mokymus, kaip atliepti standartui ar net jį viršyti.

Mano galva, VTEK tyrimų bendrą poveikį viešoje sektoriaus skaidrumui geriausiai galėtų įvertinti tik gero valdymo ekspertai.  Štai 2011 m. Komisijos iniciatyva viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kurios tikslas – išsiaiškinti žmonių nuostatas dėl biudžetiniame sektoriuje dirbančių asmenų ir savivaldybių politikų (išskyrus Seimo narius) sprendimų priėmimo nešališkumo. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad tiek biudžetiniame sektoriuje dirbančių asmenų, tiek savivaldybių politikų nešališkumas visuomenėje vertinamas labai panašiai – vidutiniškai 5,8 balo 10 balų skalėje.

Didelę korupcijos tyrimų patirtį turinčio profesoriaus Aleksandro Dobrynino nuomone, ši apklausa greičiausiai atskleidė, kad… gyventojai nežino, kaip vertinti tarnautojų nešališkumą. Ko gero, jiems pateikėme pernelyg sudėtingą klausimą. Todėl manau, kad ekspertų grupinėse diskusijose (angl. focus group research) Komisijos tyrimų poveikį tarnautojų nešališkumui ir skaidrumui būtų galima įvertinti tiksliau nei apklausiant gyventojus.

3. „Užtikrinti ir tobulinti privačių interesų deklaravimo procesą.“ Ar gali dvidešimties žmonių institucija stebėti šimtų tūkstančių tarnautojų deklaracijų pokyčius? Komisijos duomenimis, net du trečdaliai tarnautojų vėluoja pateikti ar patikslinti deklaracijas. Elektroninis privačių interesų deklaravimas, kuomet deklaracijas bus galima pildyti tik elektroniniu būdu ir teikti per VMI elektroninio deklaravimo sistemą, visiškai atsisakant popierinių deklaracijų, pradedamas nuo rugpjūčio 1 d. Deklaravimo perkėlimas į elektroninę erdvę turėtų leisti visiems visuomenės nariams lengviau susipažinti su kiekvieno tarnautojo deklaracijos turiniu.

Mano galva, Komisija turėtų imtis deklaracijos duomenų tikrinimo tik tarnautojui ar tarnautojo institucijai atsisakant pareigos patikinti piliečius, jog duomenys teisingi, arba kilus įtarimų dėl tarnautojo elgesio. Piliečių kontrolė efektyviau nei VTEK galėtų paskatinti tarnautojus deklaruoti interesus.

4. „Vykdyti lobistinės veiklos kontrolę (tikrinant lobistų veiklos ataskaitas).“ Manau, jog Komisija tiesiog turi liautis vaidinti, kad vykdo lobistinės veiklos priežiūrą. VTEK tai grynas formalumas. Įžūlaus lobizmo atvejis kuriant LEO LT leidžia tvirtinti, kad Lietuva beveik nekontroliuoja lobistinės veiklos. Mano manymu, šiandien lobizmo priežiūrą geriausia yra pavesti Valstybės kontrolei, nes ši turi sukaupusi daug kompetencijos, kaip reali teisėkūra veikia valstybės valdymą. Kol tai nepadaryta Komisija galėtų bent pabandyti įvertinti lobistinės veiklos situaciją Lietuvoje inicijuodama verslo atstovų, lobistinės veiklos vykdytojų, politikų, žurnalistų bei NVO atstovų apklausas, kaip jie mato, kas čia vyksta.

Paskutinis dalykas, ko reikia VTEK, tai didesnė Komisijos narių laisvė vertinti įtakingų asmenų elgesį. Nekalbėsiu apie kitus VTEK narius, bet pats noriu prisipažinti, jog kai kurių įtakingų asmenų veiklai įvertinti man reikėjo vidinio ryžto susitaikyti su faktu, jog neigiamo sprendimo sulaukę veikiausiai neatleis. Tikėtina, dar ir keršys. Jei Komisijos narys planuoja karjerą viešajame sektoriuje, įtakingas keršytojas gali jį pasiekti ateityje. O, pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas gali pakenkti ir privačiame sektoriuje dirbančiam VTEK nariui trukdydamas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Todėl VTEK narius reikėtų labiau apsaugoti. Mano manymu, reikėtų padidinti Komisijos narių kiekį iki devynių žmonių ir kviesti į VTEK dirbti tokius visuomenės autoritetus, kurie ir po darbo VTEK turėtų galios ginti savo sprendimų teisingumą ir apsiginti patys. Apibendrinimui pateiksiu patikros sąrašą, kuriame stebėtojai ilgainiui galėtų žymėtis, kiek VTEK reformuojama:

  1. VTEK pradeda reguliariai matuoti, kiek visi Lietuvos valstybinėje tarnyboje dirbantys žino tarnautojų elgesio normas.
  2. VTEK pradeda reguliariai matuoti tarnautojų norą kurti visuomenės pasitikėjimą valstybine tarnyba.
  3. VTEK pasitelkusi gero valdymo ekspertų grupines diskusijas vertina, kiek savo veikla padeda skaidrinti biudžetines įstaigas.
  4. VTEK sistemingai matuoja savo klientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis.
  5. VTEK nariai ir sekretoriatas taiko vieningą Klientų aptarnavimo standartą.
  6. VTEK atsisako tarnautojų viešųjų ir privačių interesų deklaracijų priežiūros ir tikrina deklaracijas tik iškilus klausimams dėl konkrečių tarnautojų elgesio.
  7. VTEK nebeskelbia, kad vykdo lobistinės veiklos priežiūrą. Tai perduodama Valstybės kontrolei.
  8. VTEK įgalinama skatinti pavyzdingus tarnautojus.
  9. VTEK įgalinama pati rinktis, kuriuos galimus Įstatymo pažeidimo atvejus tirti.
  10. VTEK narių skaičius padidinamas iki devynių kviečiant į Komisiją tik visuomenės pripažintus autoritetus.

Šaltiniai:

1.Veidas, 2012 m. liepos 2 d., Nr.27, p.22.

2.Drucker, P. F., Valdymo iššūkiai XXI amžiuje, D. Radkevičiaus PĮ Rgrupė, Vilnius, 2004, p. 55.

3.http://www.transparency.lt/new/images//ti_ksi_2011.pdf

4.http://www.vtek.lt/vtek/images/vtek/Dokumentai/Apie_mus/ataskaitos_seimui/VTEK_2011_metu_ataskaita.pdf

5.http://www.vtek.lt/vtek/index.php?option=com_content&view=article&id=965&Itemid=62

6.DeSmet, A., Monica McGurk, M., Schwartz E.,  Getting more from your training programs, McKinsey Quarterly, October 2010, p.

7.http://www.stt.lt/documents/soc_tyrimai/Korupcijos_zemelapis.pdf

8.Sargai laukia prisipažinimų, Verslo žinios, 2012 06 29, p.10

9.http://lt.wikipedia.org/wiki/Klientelizmas

Paskelbta Rytis.

Comments are closed.