Interviu diskusijų festivalio “Būten!” rengėjams

Diskusijų festivalis „Būtent!“ – tai visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų, politikos atstovų susitikimas. Festivalio talkininkai paklausė manęs klausimų apie diskusijas. Pabandžiau atsakyti.  Swedbank surengta diskusija apie diskusijas pasiekiama čia .

Ryti, kas Jums yra gera diskusija?

 

Pirmiausiai diskusiją aš įvardinčiau kaip būdą rasti alternatyvas, vedančias sprendimo link. Neegzistuoja joks slaptas ezoterinis mokslas, kaip sukurti gerą diskusiją. Manau, kad gera diskusija duoda peno apmąstymams, padeda išgirsti kažką naujo ir moko susikalbėti. Jei vienu metu nori kalbėtis labai didelė žmonių grupė, – jie gali diskutuoti daugybėje grupių po 5 žmones ir rasti būdų pristatyti savo išvadas visai dideliai grupei apibendrinant tai žodžiu ar užrašant ant popieriaus. Svarbu, kad pokalbininkai jaustų aistrą diskusijos temai. Nuostabu, jei jie dar geba pasakoti savo požiūrį iliustruojančias įdomias istorijas. Gera diskusija turi prasidėti nuo stipraus klausimo – toks yra pirmasis diskusijos fasilitatoriaus uždavinys.

 

Prabilote apie diskusijų fasililatorių, žmogų, kuris veda diskusiją ir dar būna vadinamas moderatoriumi. Kokios yra pagrindinės šio žmogaus funkcijos diskusijoje?

 

Diskusijų organizatoriai ir dalyviai turi norą daryti įtaką kitiems diskusijų dalyviams ir klausytojams. Todėl fasilitatoriaus uždavinys – neleisti dominuoti vienai nuomonei ir vienai įtakai. Fasilitatorius turi žinoti temą, bet ne dominuoti joje. Geras fasilitatorius diskusijai stipriai ruošiasi: jis turi diskusijos planą ir yra atlikęs namų darbus, todėl žino visų diskusijos dalyvių poziciją. Kokybiškai dirbantis fasilitatorius – nematomas, kaip nematoma ir jo pozicija diskutuojamu klausimu. O pagrindinis gero fasilitatoriaus įgūdis – jausti dalyvius.

 

O kaip fasilitatoriui jausti, kad diskusija įdomi tiek jos dalyviams, tiek klausytojams?

 

Jausmą tikrai galima pamatyti – būtina stebėti žmonių kūno kalbą. Šiais laikais nuobodulį išduoda sulindimas į išmaniuosius telefonus. Kaip dėmesį susigrąžinti? Jei baigėsi geri klausimai ir diskusijos dalyviai patys nebesidomi pokalbiu, – fasilitatorius gali katalizuoti pokalbį savo atvirumu: „na, taip ir nesupratau, ką čia daryti“ ar pan. Veiksmingas diskusijos atgaivinimo būdas – pasakoti su tema susijusias naujas istorijas, nes istorijos žmones visada vėl įtraukia.

 

Ar yra koks stebuklingas receptas norint įtraukti klausytojus į diskusiją?

 

Pirmiausiai verta suvokti, kad šioje laisvoje šalyje turime leisti žmonėms ir nedalyvauti diskusijoje – jei žmogus tiesiog atėjo paklausyti, pasisemti naujų minčių, išgirsti konkretų žmogų, tikrai nereikia versti jo dalyvauti pokalbyje. O tuos, kurie nori pasisakyti, „išduoda“ jų kūno kalba, todėl fasilitatorius turi stebėti, kas yra tie, kurie nori įsijungti į diskusiją. Be to, yra pora paprastesnių būdų – galima kokį nors diskusijos klausimą peradresuoti auditorijai arba paprašyti auditorijos išreikšti savo nuomonę paprastu balsavimu kad ir pakeliant rankas. Paties fasilitatoriau nuoširdus susidomėjimas tema irgi veikia įtraukiančiai.

 

Neretoje diskusijoje atsiranda žmogus, kuris nori užimti visą laiką, kuris neleidžia kalbėti kitiems, kuris grubiai nutraukia kalbančius, žodžiu, yra tam tikras diskusijos „kenkėjas“. Ką daryti su tokiais diskusijos dalyviais?

 

Tikrai labai svarbu vertinti visus diskusijos dalyvius, parodyti, kad jų nuomonė yra svarbi. Tačiau susidūrus su vadinamuoju „kenkėju“ rekomenduočiau porą dalykų. Pirmiausia, jei diskusijos dalyvis nesiliauja kalbėti, fasilitatorius turėtų tiesiog nebežiūrėti į jį, – paprastas ženklas „Gana!” Bandant grąžinti pokalbį į vagą tinkamos ir tokios frazės kaip „Ar galėčiau paprašyti Jūsų leisti pasisakyti kitiems?“ arba „Ačiū už Jūsų nuomonę, dabar prašyčiau leisti mums toliau kalbėti“. Siūlyčiau su diskusijos „kenkėju“ nekovoti, nes antraip jam duodama galimybė užimti dar daugiau diskusijos laiko.

 

Kaip žinoti, kad diskusija pavyko?

 

Pasitikrinti diskusijos dalyvių ir klausytojų nuomonę galima keliais būdais. Pavyzdžiui, audringi žmonių plojimai diskusijos pabaigoje byloja, kad žmonėms buvo įdomu. Tą patį rodo ir faktas, kad žmonės pasibaigus diskusijai nesiskirsto, o kalbasi toliau, diskutuoja mažesnėse grupėse. Yra ir labiau kiekybinių vertinimų – galima paprašyti iš renginio vietos išeinančių dalyvių klijuoti vertinimo lapelius, užpildyti popierinę ar elektroninę vertinimo anketą. Svarbiausia, kad visi diskusijos dalyviai žinotų, jog jų nuomonė yra svarbi, nes apie gerą diskusiją žmonės kalbasi dienas, savaites ar net metų metus.

Paskelbta Rytis.

Comments are closed.